|
Lyg ir aišku kuo mes skiriamės, tačiau šie skirtumai dažnai pamirštami, kai kalbama apie maistą. Dažniausiai viskas suplakama į vieną teiginį – šuo kaip žmogus, katė kaip mažas šuo. Keli įdomūs faktai apie žmonių, šunų ir kačių fiziologinius skirtumus.
|
Žmogus
|
Šuo
|
Katė
|
| Virškinimo trakto svoris pagal kūno masę |
10-12%
|
2,7% pas didelius šunis ir 7% pas mažus
|
Nuo 2,8 iki 3,5%
|
| Uoslės membranos plotis |
3 – 10 cm2
|
60 – 200 cm2
|
20 cm2
|
| Uoslės receptorių kiekis |
2 – 10 milijonų
|
80 – 220 milijonų
|
60 – 70 milijonų
|
| Skonio receptoriai |
9 000 skonio receptorių
|
1 700 skonio receptorių
|
500 skonio receptorių
|
| Dantys |
32 dantys
|
42 dantys
|
30 dantų
|
| Kramtymo refleksas |
Kramtoma ilgai
|
Beveik nekramtoma
|
Nekramtoma
|
| Virškinimo fermentai seilėse |
Yra
|
Nėra
|
Nėra
|
| Valgymo laikas |
30 – 60 minučių
|
Nuo 1 iki 5 minučių
|
Daug trumpų pavalgymų
|
| Energijos poreikis per dieną |
1800 – 2500 kcal/d
|
130 – 3500 kcal/d
|
200 – 30 kcal/d
|
| Skrandžio pH |
2 – 4
|
1 – 2
|
1 – 2
|
| Plonųjų žarnų ilgis |
6 – 6,5 m
|
2 – 6 m
|
1 – 1,7 m
|
| Storųjų žarnų ilgis |
1,5 m
|
20 – 80 cm
|
20 – 40 cm
|
| Per kiek laiko maistas praeiną virškinimo traktą |
3 dienos
|
24 – 48 valandos
|
24 – 36 valandos
|
| Angliavandenių norma suaugusiems |
60 -65% sausų medžiagų
|
Labai nedaug
|
Labai nedaug
|
| Baltymų norma suaugusiems |
8 – 12 % sausų medžiagų
|
20 – 40% sausų medžiagų
|
25 – 40% sausų medžiagų
|
| Lipidų norma suaugusiems |
25 – 30% sausų medžiagų
|
10 – 65% sausų medžiagų
|
15 – 45% sausų medžiagų
|
| Tipas |
Visaėdis
|
Pusiau mėsėdis
|
Mėsėdis
|
Iš šios lentelės aiškūs keli pagrindiniai skirtumai. Šunys:
1. turi 42 dantis ir stiprius žandikaulius skirtus plėšti, bet ne kramtyti.
2. Nedaug skonio receptorių, todėl šunys beveik nejaučia skonio. Dabar manau sukils visi tie, kurių šunys labai išrankūs maistui 
3. Nėra virškinimo fermentų seilėse, virškinimas prasideda skrandyje. Pas žmogų virškinimas prasideda burnoje, kai maistas sukramtomas ir sumaišomas su seilėmis.
4. Išsiplečiantis skrandis, galintis sutalpinti iki 8 litrų (pas didelių veislių šunis), todėl šunys greitai prisiryja.
5. Skrandyje yra rūgštinė terpė, skirta virškinti kaulams ir naikinti patologines bakterijas. Dažnai šunys maitinasi neaišku kuo, todėl tai puikus barjeras apsaugantis nuo bakterijų patekimą į organizmą.
6. Plonosios žarnos yra 2 – 6 metrų ilgio (priklausomai nuo šuns dydžio), todėl maistas jas pereina per kelias valandas.
7. Nors storosios žarnos yra trumpos, tačiau maistas jose užsibūna ilgiau, nes čia vyksta fermentavimo procesai.
Katės:
1. turi 30 dantų, visi aštrūs.
2. Turi netgi mažiau skonio receptorių nei šunys.
3. Nėra virškinimo fermentų seilėse, virškinimas prasideda skrandyje.
4. Skirtingai nei šunys, katės valgo po truputi, apie 12 kartų per dieną.
5. Kaip ir pas šunis, kačių skrandyje yra šešis kartus daugiau druskos rūgšties, nei žmonių skrandyje, todėl pH yra stipriai rūgštinis.
6. Kačių plonosios žarnos puikiai pritaikytos virškinti baltymus ir riebalus, tačiau mažiau tinka virškinti įvairiems grūdams.
7. Storosios žarnos nors labai trumpos (20 – 40 cm), tačiau maistas jose užsibūna bent 20 valandų.
Taip kad ir šunys ir katės ėda maistą jo net “neragaudami”. Maistas į skrandį patenka gabalais. Virškinimas yra labai greitas ir maistas netinkamas mėsėdžiams, dideliais kiekiais labai greitai pašalinamas iš virškinamojo trakto.
|