Svorio kitimas.

Svorio kitimas gali būti dvejopas: nutukimas ir išsekimas. Įvertinti fizinę šuns būklę galite remdamiesi duomenimis lentelėje.

Kiekvienai veislei nustatytas optimalus svoris. Šiuos duomenis rasite kituose skyriuose.

Namuose auginami šunys retai išsenka. Dauguma šunų arba liesi, arba turi antsvorį. Abu atvejai nelaikomi liga – vieniems šeimininkams patinka pasitempę, o kitiems – storuliai. Bet šuo, kuris rengiamas dalyvauti parodose, turi būti idealus – parodose visada kreipiamas dėmesys į kondiciją.

Liesumas ir net išsekimas, jeigu jie nėra sukelti ligos, lengvai įveikiami pagerinus maitinimą. Pavojingesnis yra nutukimas.

Nutukimas.

Nutukimu vadiname perteklinį riebalų atsidėjimą, kuris kenkia gyvūno sveikatai. Ši būsena lengvai nustatoma pagal šuns išvaizdą. Polinkį nutukti turi mažai aktyvūs, kastruoti šunys, taip pat kai kurių veislių atstovai.  Jeigu jūsų šuo dėl kažkokių priežasčių linkęs tukti, jam reikia paskirti atitinkamą racioną. Kovoti su nutukimu yra labai sunku: šuo, pratęs ėsti skanų maistą, gali neėsti mažai kaloringo ėdalo. Šeimininkai, aišku, negali žiūrėti į „alkano“ gyvūno kančias, duoda jam ko nors skanaus, ir jokia dieta nepadeda. Vis dėlto nutukimas sukelia kai kurias ligas ir trumpina šuns gyvenimą.

Vyrauja nuomonė, kad šunys, šeriami naminiu ėdalu, labiau linkę tukti. Tai netiesa. Paprastai paruoštas maistas yra subalansuotas, ir jeigu šuo gauna pašarą, atitinkanti jo fizinę būklę ir gyvenimo būdą, jį sunkiau perdozuoti. Pavyzdžiui, suaugusiam šuniui skirtas pašaras „Standart“ arba „Regular“. Bet „High energy“ arba „Active“ yra skanesnis ir šuo ėda juos geriau. Jeigu šuo negauna tuo metu fizinio krūvio (o gulint namuose fotelyje taip ir yra), atsiranda antsvoris, o vėliau ir nutukimas. Šeriant naminiu maistu, likučių nuo stalo kaloringumas gali sudaryti didesnę šuns dienos raciono dalį. Kadangi šeimininkai retai skaičiuoja tokio raciono kaloringumą, nutukimas vystosi daug dažniau.

Geriausias nutukimo gydymo būdas – jo prevencija. Jeigu tai daryti vėlu ir antsvoris didesnis nei 20 % už idealų svorį, paskiriama bado dieta ir mažo kaloringumo maistas. Jeigu duosite šuniui 2/3 ar net pusę jo įprasto raciono, tai patikimai sumažins jo svorį. Galima vartoti mažo kaloringumo paruoštą ėdalą: „Slim“, „Low calorie“, ir panašius.

Iškreiptas apetitas.

Išmatų rijimas – koprofagija – tai visų šunų šeimos atstovų įprotis. Tiksliai nežinoma, kodėl kyla toks keistas polinkis. Visų amžių ir lyčių šunis pritraukia žolėdžių, kačių, žmonių išmatos. Šis reiškinys yra taip plačiai paplitęs, kad greičiausiai jį reikia traktuoti kaip normalų elgesį.

Tačiau savo paties išmatų rijimas nenormalus. Toks keistas apetitas gali būti sukeltas virškinamojo trakto ligos. Taikant dietą, šis reiškinys praeina. Jeigu liga neaiški, atpratinti šunį galima tik auklėjimu.

Dažnai šuo ėda žolę ir kitus augalus. Tokiu būdu šuo gydosi: žole, kuri nesusivirškina, o išeina nepakitusi, šunys valo skrandį ir žarnyną nuo plaukų, nekokybiško maisto ir kitų kenksmingų medžiagų. Kliudyti tam nereikia. Prarijęs žolę, šuo dažniausiai vemia. Tai normalus fiziologinis reiškinys.

Jei jūsų augintinis rija akmenis, graužia betoną, sienas, vadinasi, jam greičiausiai trūksta mineralų.

Maisto medžiagų racione perteklius ir trūkumas.

Maisto medžiagų perteklius ir trūkumas vienodai pavojingi šunims. Perteklius būna net pavojingesnis.
Žemiau pavaizduoti organų ir organų sistemų galimi sutrikimai: